surinktinis

surinktìnis, -ė adj. (2) [K], J, BŽ501, NdŽ; SD444, N, L14, Ser, KŽ 1. po truputį surinktas, sukauptas: Ataneša pietelius: ruginelės duonelės, surinktìnio pienelio Ml. 2. bendras, sudėtinis, kolektyvinis: Draugija – tai galybė, nes tai surinktinis asmuo Vaižg. Surinktiniai prašymai TS1898,11. Napalys ėmė gyventi surinktiniu savo liaudies gyvenimu, jausti surinktiniais, bendrais lietuvių jausmais Vaižg. 3. bot. sudėtinis, suaugtinis: Vaisius surinktinis, vaiskrūvė LTII438(P). 4. žr. 1 rinktinis 11: Pagiedam surinktìnę dainą Dkšt. 5. (neol.) gram. kuopinis: Surinktìniai daiktavardžiai (collectiva): lapija, eglynas Jn. Priesaga -ota- turi surinktinę (collectivum) prasmę K.Būg.